Straipsniai

Lėtas sodininkavimas
(Slow gardening)

Ši keistoka sąvoka kilo kaip alternatyva greitam gyvenimui ir greitam vartojimui (Greitas maistas ir pan.) Maždaug prieš 35 m. Italijoje atsirado dabar jau tarptautinį pripažinimą pelnęs judėjimas – lėtas sodininkavimas.

 Lėtumas yra ne tingumas ir ne tik fizinė būsena. Tai proto būsena, leidžianti suprasti tikruosius savo poreikius, kiekybę paversti kokybe, galimybė sumažinti bereikalingą darbą ir perteklinius to darbo rezultatus, kurie dėsningai vienaip ar kitaip keliauja į šiukšlyną. Ironiška ir tai, kad nebemokame net laisvo laiko leisti lėtai. Suvartojame savo laisvalaikį betikslėms pramogoms su tokiu pačiu greitumu, kokiu praryjame greitą maistą – be tikslo, malonumo ir naudos. Deja, net tradicijos ar šventės tampa kažkuo, ką pažymime kalendoriuje tik kaip bilietėlį viešajame transporte. Nes reikia. O kodėl reikia?
Koks vidinis “kontrolierius” verčia kupiniems nuolatinės įtampos ir nepasitenkinimo aprėpti viską, ko dažnai visiškai neturėtume daryti?
Ir kas sakė, kad net būtinoji veikla negali būti smagi? Realiai kiekvienas iš mūsų bent pusės savo dienotvarkės darbų ir įprastų poreikių galėtų atsisakyti ne tik be nuostolio, bet ir savo bei aplinkinių naudai. O atsiradusį laiką užpildyti tuo, prie ko linkstame jau seniai – tik vis atidėliojame. Amatai, kulinarija, menas… Gal pats laikas išmokti ką nors nauja?
Juolab, kad naujas požiūris neabejotinai suderina du tarsi priešingus dalykus – darbą ir poilsį. Ir dar suteikia daug daug daugiau: naudą ir malonumą, žinias ir kūrybą, savęs pažinimą ir vaikų auklėjimą, ekologiją, socialumą, išdykėliškus smagumus, sveikatą ir… žinoma, ilgą laimingą gyvenimą. Juk, kaip žinome, viskas priklauso nuo požiūrio. Ir nuo to, kaip sugebėsime jį įgyvendinti.
Lėtas sodas?
Taigi, pirmas žingsnis – klausimas, kodėl man to reikia? Tai – sunkioji dalis…
Antras – nusimeskite įtampą ir spaudimą. Čia sprendimus priimate Jūs.
– Sodas gali būti bet kokio dydžio ir ne tik lauke. Bute taipogi galima susikurti kuo tikriausią sodą, suteikiantį begalę naudos ir malonumo. Idėja priklauso nuo tikslo ir galimybių.
– Auginti galite bet kokius augalus. Kad būtų naudingi, jie nebūtinai turi būti vien tik valgomi! Susikurkite sodą, kuris būtų ne tik skanus, bet ir malonus akiai, ir įdomus, ir kvapnus. Augalų nauda niekada nėra vienareikšmiška; kurkite derinius, kurie išpildys bent jau akivaizdžiausius pageidavimus. Ateis laikas, atsirinksite “savuosius”. Sodininkavimui tinkami visi augalai, be išimčių, netgi nekultūriniai. Ir pamirškite sąvoką “piktžolė”.
– Bendraukite. Bendraminčiai visada yra gyvenimo malonumo dalis. Taip galite dalintis sėklomis, auginiais, patirtimi. Drauge įgyvendinti įvairius projektus. Ir propaguoti žaliąją idėją, žinoma.
Toks sodininkavimas turi dar vieną fantastišką privalumą – juo užsiimti gali visi, bet kokio amžiaus, bet kokios socialinės padėties ir fizinės ar psichinės sveikatos žmonės. Nereikia lenkti nugaros ir plūktis vagose, nereikia net žemės sklypą turėti.
  Lėtas gyvenimo būdas – tai gyvenimas tokiu greičiu ir ritmu, koks tinkamas kiekvienam žmogui asmeniškai.
Negalėsite turėti “lėto sodo”, jei visur kitur bėgsite, kaip “be galvos”. Bet juk nuo ko nors pradėti reikia. Tad kodėl nepabandžius nuo dalykų, kurie duoda konkrečius, akivaizdžius rezultatus ir dosniai atsiliepia į Jūsų įdėtas pastangas.

Danielė Šležienė


Advertisements